Ar šuo turi jausmus?

Ką jaučia šuo?

Kiekvienas šeimininkas atpažįsta savo šuns nuotaiką iš jo mimikų, skleidžiamų garsų ir kiekvieno judesio, pastebi, ar šuo yra susidomėjęs, laimingas, liūdnas, apatiškas ar nervingas.

Mokslininkai nustatė, kad šunys labiau linkę bendrauti su tais, kurie jaučiasi prislėgti. Nesvarbu, ar tai šeimininkas, ar gatvės praeivis. Žmogus svetimo liūdesio dažniausiai nepastebi, o šuo iškart atkreipia dėmesį. Nieko nėra geriau kaip empatiškas klausytojas. Jie neklausinėja ir nesako jums blogų dalykų – šunys prisiglaudžia prie jūsų ir klausosi. Esant sunkiems momentams, tai neabejotinai kiekvienam padeda pasijusti geriau.

Šunys visada yra laimingi matydami savo šeimininkus, nepriklausomai nuo to ar jie namuose nebuvo penkias minutes ar buvo išvykęs visai dienai, šunų reakcija visuomet yra tokia pati. Šeimininkui grįžus šunys reaguoja taip, tarsi jo nebuvo visą amžinybę.

Šunys nesąžiningą elgesį atpažįsta ne prasčiau negu žmonės. Be to, jį pajutę jaučiasi įskaudinti ir nemylimi.

Dauguma žmonių yra girdėję, kad susidūrus su piktu šunimi nevalia parodyti, kad jo bijoma. Baimės nuslėpti neįmanoma, nes šie gyvūnai ją atpažįsta ne tik iš žmogaus kūno kalbos, bet ir gali ją užuosti.  Be to, kuo žmogus maloniau elgiasi su kitais žmonėmis, tuo šuns reakcija į jį palankesnė. Dėl to kitą kartą barant vaikus derėtų pagalvoti, ką apie jus pagalvos šuo...

Šunys turi dideles širdis. Emocijos, kurias dovanoja šuo, yra neįkainojamos. Joks kitas gyvūnas nesugeba taip stipriai prisirišti prie savo šeimininko, kaip šuo. Jiems nesvarbu kuo esate, šunys nevengia jūsų, jeigu tą dieną neturite nuotaikos ir esate įpykę, jie sugeba atmesti neigiamas emocijas, atleisti už visas nuoskaudas ir skirti savo šeimininkams nepamatuojamą meilę ir šilumą.

Kaip gaila, kad kai kurie žmonės (nors aš negaliu jų vadinti žmonėmis) į keturkojį žiūri kaip į daiktą ar įvaizdžio priedą, kuris madai pasibaigus, kartu su kitais nebenaudojamais daiktais neretai yra tiesiog išmetamas, jo atsikratoma ne tik paleidus į visas keturias puses, tačiau yra ir tokių, kurie savo augintinius ar jų atžalas bando nužudyti . Ką tuomet jaučia šuo?

Tie, kas matė nuskriausto gyvūno akis? Kiek telpa skausmo, baimės, nevilties...

P.S. nuotraukose "Penktos kojos" buvę ir esami globotiniai, kuriems pavyko nepatekti į gatvę.

Rotveileriai

Rotveileriai – viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jų kilmės istorija siekia romėnų laikus, kai rotveilerių protėviai buvo gyvulių varovai ir sargai. Jie padėdavo romėnų kariuomenei prižiūrėdami ir varydami galvijų bandas, saugojo kaimenes nuo plėšrių žvėrių bei gyvulių vagių. Prireikus, su kariais stodavo į mūšį. Šių šunų paskirtis buvo daugialypė.

 Kai romėnai įsikūrė netoli dabartinio Viurtembergo (Vokietija), Nekaro upės pakrantėse. Jų įkurtas Rotveilio miestelis „padovanojo“ vardą šunų veislei. Romėnų atsigabenti šunys susikryžmino su vietiniais šunimis, ir gan greit jų palikuonys tapo populiarūs. Rotveileriai buvo sargais, pakeisdavo arklius – traukė vežimaičius, gabeno produktus į turgus. Iškilus grėsmei, gynė šeimininkus bei jų turtą. Tuomet jiems prilipo Rotveilio mėsininkų šunų vardas. Mėsininkai veisė juos dėl puikių darbinių savybių bei akivaizdžios naudos.

Rotveileris - labai įdomus ir prieraišus šuo, bet jis tinka tik tam tikro temperamento žmonėms. Gerai išauklėtas, treniruotas ir socializuotas rotveileris bus patikimas ir mylintis draugas. Tačiau nedresuotas arba blogai dresuotas šuo gali būti destruktyvus ir netgi labai pavojingas.

Rotveileriai myli vaikus, tačiau vienų su mažaisiais geriau nepalikti, juo labiau nereikėtų šuns palikti kai vaikai žaidžia. Šie šunys yra labai ištikimi, lengvai mokosi ir siekia įtikti. Tačiau jie gali būti labai užsispyrę, todėl juos mokant reiktų elgtis griežtai, bet  teisingai.

Rotveileriai loja retai. Dažniausiai tyliai stebi aplinką ir išlieka ramūs, kol nėra grėsmės. Pastabus šeimininkas dažniausiai pastebės, kada rotveileris jaučia grėsmę. Lodamas šuo dažniausiai išreiškia ne atsaką į realią grėsmę, o susierzinimą dėl išorinių veiksnių (skambutis, mašinos signalizacija). Esant grėsmei, šuns plaukai pasišiaušia per visą nugaros ilgį, šuo prityla arba negarsiai urzgia. Susiklosčius pavojingai situacijai, rotveileris gali pulti neatsižvelgdamas į šeimininką ir pats nuspręsti, kaip elgtis.

Rotveileriai labai stabilūs ir savimi pasitikintys šunys. Renkantis laikyti šios veislės šunį reikia įvertinti rotveilerių dydį ir jėgą. Ankstyva socializacija ir susipažinimas su kuo daugiau naujų žmonių, gyvūnų ir situacijų yra labai svarbūs teisingai auklėjant.

Šios veislės šunų negali laikyti netvirto charakterio, nejautrūs ir savimi nepasitikintys žmonės. Rotveilerių šeimininkai privalo sugebėti aiškiai išdėstyti savo reikalavimus ir įsakymus šuniui, būti linksmi, bet drauge teisingi ir griežti. Mokėkime ne tik teisingai, greitai ir efektyviai bausti, bet taip pat pagirti ir skatinti šunį už gerą elgesį. Šuo privalo aiškiai suprasti, kada jis elgiasi netinkamai.

Veislynai, kuriuose aš ieškočiau šio šuns: „ Miražas“,  "Mano Puma", "Iš Rojaus Slėnio".