Puslapiai

2014 m. vasario 5 d., trečiadienis

Ar šuo turi jausmus?

Ką jaučia šuo?
Kiekvienas šeimininkas atpažįsta savo šuns nuotaiką iš jo mimikų, skleidžiamų garsų ir kiekvieno judesio, pastebi, ar šuo yra susidomėjęs, laimingas, liūdnas, apatiškas ar nervingas.

Mokslininkai nustatė, kad šunys labiau linkę bendrauti su tais, kurie jaučiasi prislėgti. Nesvarbu, ar tai šeimininkas, ar gatvės praeivis. Žmogus svetimo liūdesio dažniausiai nepastebi, o šuo iškart atkreipia dėmesį. Nieko nėra geriau kaip empatiškas klausytojas. Jie neklausinėja ir nesako jums blogų dalykų – šunys prisiglaudžia prie jūsų ir klausosi. Esant sunkiems momentams, tai neabejotinai kiekvienam padeda pasijusti geriau.
Šunys visada yra laimingi matydami savo šeimininkus, nepriklausomai nuo to ar jie namuose nebuvo penkias minutes ar buvo išvykęs visai dienai, šunų reakcija visuomet yra tokia pati. Šeimininkui grįžus šunys reaguoja taip, tarsi jo nebuvo visą amžinybę.
Šunys nesąžiningą elgesį atpažįsta ne prasčiau negu žmonės. Be to, jį pajutę jaučiasi įskaudinti ir nemylimi.
Dauguma žmonių yra girdėję, kad susidūrus su piktu šunimi nevalia parodyti, kad jo bijoma. Baimės nuslėpti neįmanoma, nes šie gyvūnai ją atpažįsta ne tik iš žmogaus kūno kalbos, bet ir gali ją užuosti.  Be to, kuo žmogus maloniau elgiasi su kitais žmonėmis, tuo šuns reakcija į jį palankesnė. Dėl to kitą kartą barant vaikus derėtų pagalvoti, ką apie jus pagalvos šuo...

Šunys turi dideles širdis. Emocijos, kurias dovanoja šuo, yra neįkainojamos. Joks kitas gyvūnas nesugeba taip stipriai prisirišti prie savo šeimininko, kaip šuo. Jiems nesvarbu kuo esate, šunys nevengia jūsų, jeigu tą dieną neturite nuotaikos ir esate įpykę, jie sugeba atmesti neigiamas emocijas, atleisti už visas nuoskaudas ir skirti savo šeimininkams nepamatuojamą meilę ir šilumą.


Kaip gaila, kad kai kurie žmonės (nors aš negaliu jų vadinti žmonėmis) į keturkojį žiūri kaip į daiktą ar įvaizdžio priedą, kuris madai pasibaigus, kartu su kitais nebenaudojamais daiktais neretai yra tiesiog išmetamas, jo atsikratoma ne tik paleidus į visas keturias puses, tačiau yra ir tokių, kurie savo augintinius ar jų atžalas bando nužudyti . Ką tuomet jaučia šuo?














Tie, kas matė nuskriausto gyvūno akis? Kiek telpa skausmo, baimės, nevilties...

P.S. nuotraukose "Penktos kojos" buvę ir esami globotiniai, kuriems pavyko nepatekti į gatvę.